Jeigu reiktų sudaryti geriausių mano galva pasaulio virtuvių penketuką, tai pirmojoje vietoje tikrai puikuotųsi Italija. Ir nors esu absoliuti desertų mėgėja, bet itališkos picos, makaronai, brusketos, sūriai ir visi kiti gėriai, tikrai nustumtų prancūzus su savo eklerais ir kruasanais į antrąjį planą. Aną dieną įsigijau ricotta sūrio, na tiesiog negalėjau pro jį praeiti! Ir vos tik jį pamačius supratau, kad ruošiu raviolius. Dievinu virtinius! Anksčiau jau buvau juos ruošusi su ricotta, bet tešla, kurią dariau dėmesio verta nebuvo, tad įnikau į paieškas. Ir viename blogų (www.beyondpasta.com) radau super paprastą receptą (tuo jis ir sužavėjo), pagal jį gaminau tešlą ir ji gavos iš tiesų labai puiki. Na, o ricotta įdaras kalba pats už save: lengvutis, minkštas, tirpstantis burnoje, nu vienu žodžiu – mhmmmmmmmm (linguoju galva)… 🙂
Vertinimas: 9/10
Gaminimo sudėtingumas: 7/10 (jeigu turite makaronų mašinėlę, tai darbas bus kur kas paprastesnis, nes čia kočiojimas užima didžiąją laiko dalį)
Ragautojai: Ragavome tik mudu su mažyliu. Kapojom abu išsijuosę, net ausys linko! 🙂
Tešla:
300 gr. miltų
3 kiaušiniai
žiupsnelis druskos
Miltus prasijojau į didelį indą, viduryje miltų padariau skylutę ir ten supyliau tris kiaušinius. Ant kiekvieno iš jų užbarsčiau po žiupsnį druskos ir šakute po truputį maišiau. Tešla standėjo ir darės vis lipnesnė, tad vėliau kibau į darbą rankomis: ant pamiltuoto paviršiaus tešlą minkiau daugiau nei 5 minutes, kol ji tapo labai elastinga ir lygi. Ją supakavau į maistinę plėvelę ir atidėjau pusvalandžiui į šoną. Žodžiu gaminau viską taip, kaip buvo nurodyta recepte.
Įdaras:
250 gr. ricotta sūrio
100 gr.špinatų (naudojau šviežius, galima ir šaldytus)
druskos
juodųjų pipirų
tarkuoto permazano (aš nedėjau)
Špinatus pasmulkinau ir sudėjau į keptuvę, kad jie sukeptų ir sukristų. Galima įpilti a.š. alyvuogių aliejaus, kad šie neliptų prie dugno, bet taip tikrai neturėtų būti. Į ricotta sūrį sudėjau atvėsintus špinatus, gerą žiupsnį druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, jeigu norite – permazano. Viską gerai sumaišiau.
Tešlą iškočiojau itin plonai – 1 ar 2 mm storio. Tiesa, visos tešlos nekočiokit iškart, pasiimkit nedideliais gabalėliais, bus paprasčiau. Aš prieš pradėdama kočioti pasidarydavau iš tešlos dešrelės formos gabalėlį, kad ir kočiojant gautųs pailga forma (kaip nuotraukoj). Ant iškočiotos tešlos uždėjau po arb.š. ricotta sūrio (labai patogu naudoti konditerinė maišelį, mažiau tepliojimosi) ir tuomet perlenkiau per pusę (jeigu tešla miltuota ir nėra lipni, tuomet galite tarpus tarp riccota sūrio ir tešlos kraštus pertepti vandeniu, kad perlenkus geriau suliptų). Gerai užspauskit kraštus ir tuomet perpjaukit bet kuo, ką turit skirtu pjaustymui. Aš naudojau specialų ratuką, bet tikrai viskas bus gerai ir su paprastu peiliu.
Šalavijų padažas:
100 gr. sviesto
keletas šakelių šalavijų padažo
druskos
(galima dėti grietinėlės, jeigu turite, aš neturėjau)
Sviestą ištirpinau keptuvėje, sudėjau šalavijus, šiek tiek pašildžiau (kepinti aukštoje temperatūroje nereik, nes sudegs ir sviestas ir šalavijai, čia svarbiausia pašildyti, kad sviestas būtų ištirpęs, o šalavijų skonis ir aromatai atsiskleidę). Jeigu turite pabaigoje įpilkite grietinėlės ir dar šiek tiek pavirkite, kol pradės tirštėti.Jeigu jos neturite, tuomet ir nereik 🙂 Viskas, padažas baigtas
Užviriau puodą vandens, jį gerai pasūdžiau, sudėjau virtinius ir jiems iškilus į paviršių paviriau dar keletą minučių. Virtinius, sudėtus į lėkštę, apšlaksčiau sviestu su šalavijais ir viskas! Buon Apeetito!
Be baimės,
Neringa
Plikytas pyragėlis 